Kodėl juokas yra rimta ligų profilaktikos priemonė?
Juokas yra natūrali profilaktikos priemonė, nes jis gali teigiamai veikti emocinę būklę, kraujotaką, imuninę sistemą ir bendrą organizmo atsparumą.
Juoko poveikis sveikatai mokslininkus domina jau daug šimtmečių. Hipokratas pastebėjo juoko naudą sveikatai ir siūlė jį naudoti kaip vieną iš gydymo priemonių.
Viduramžiais gydytojai teigė, kad vieno pajaco atvykimas į miestą gyventojų sveikatai turi didesnę reikšmę negu visas mulų karavanas su vaistais.
Apie 1300 metus prancūzų gydytojas Henris de Mandeville ligonius linksmino pasitelkdamas jų artimuosius.
Linksmi žmonės serga rečiau
Linksmi žmonės yra atsparesni ligoms, nes pozityvus nusiteikimas ir juokas gali mažinti streso poveikį organizmui.
JAV Mičigano valstijos mokslininkai nustatė ryšį tarp pozityvaus nusiteikimo, juoko ir ilgesnio gyvenimo. Jų duomenimis, niūrūs žmonės gali gyventi apie 10 metų trumpiau nei optimistai.
Japonijoje ir Norvegijoje atlikti tyrimai taip pat parodė, kad juokas gali būti susijęs su ilgesne gyvenimo trukme.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, linksmi žmonės 40 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
Merilendo universiteto mokslininkai patvirtino, kad humoras gali padėti apsisaugoti nuo kraujotakos ligų. Teigiama, kad 15 sekundžių juoko gali pailginti gyvenimą 48 valandomis.
Juoko joga kaip sveikatinimo metodas
Juoko joga yra praktika, kuri jungia juoką, kvėpavimo pratimus, tempimą ir atsipalaidavimą.
Pirmąjį juoko jogos klubą Indijoje 1995 metais įkūrė gydytojas Madanas Kataria.
Juoko jogos užsiėmimuose spontaniškas juokas derinamas su kvėpavimo, tempimo ir atsipalaidavimo elementais.
Šiuo metu pasaulyje veikia apie 6 tūkst. juoko jogos klubų. Tokių klubų yra ir Lietuvoje.
Kodėl dirbtinis juokas taip pat veikia?
Dirbtinis juokas yra veiksmingas, nes žmogaus kūnas neskiria jo nuo nuoširdaus juoko.
Organizmas į juoką reaguoja panašiai, nesvarbu, ar žmogus juokiasi iš anekdoto, ar juoko jogos treniruotėje.
- Juokas gali mažinti stresą.
- Juokas gali gerinti kraujotaką.
- Juokas gali stiprinti emocinę savijautą.
- Juokas gali padėti atsipalaiduoti.
- Juokas gali palaikyti organizmo atsparumą.
Juokas – tik žmogui būdinga savybė
Juokas yra žmogui būdinga savybė, nes žmogus sąmoningai reaguoja į humorą, socialines situacijas ir emocinius dirgiklius.
Juokas dažnai laikomas išskirtiniu žmogaus bruožu. Teigiama, kad gyvūnai nesijuokia taip, kaip juokiasi žmogus.
Humoro jausmas yra individualus, tačiau jo formavimuisi įtakos gali turėti genetika. JAV neurobiologas Robertas Provine nustatė, kad dvyniai gali turėti labai panašų humoro jausmą.
Juokas pradeda vystytis nuo kūdikio šypsenos. Pirmoji šypsena dažniausiai atsiranda kaip nevalingas refleksas ir primityvi kūno reakcija.
Pirmą naujagimio juoką dažniausiai galima išgirsti praėjus maždaug vienam mėnesiui po gimimo.
Vaikai nuo vienerių iki penkerių metų juokiasi apie 400 kartų per dieną. Suaugusieji, sulaukę maždaug 30 metų, juokiasi apie 15 kartų per dieną.
Moterys juokiasi apie 1,5 karto dažniau negu vyrai. Su amžiumi žmonės dažnai rečiau šypsosi, rečiau džiaugiasi ir rečiau juokiasi.
Dalis suaugusiųjų juokiasi tik apie 6 minutes per dieną. Tai rodo, kad juoko kiekis dažnai mažėja kartu su amžiumi, stresu ir emociniu nuovargiu.
Kas yra gelotologija?
Gelotologija yra mokslas apie juoką, jo kilmę, poveikį žmogaus kūnui ir reikšmę sveikatai.
Gelotologijos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „gelos“, kuris reiškia juoką.
Juoko terapija tapo svarbia sveikatinimo kryptimi, nes mokslininkai pradėjo tirti juoko poveikį nervų sistemai, emocijoms, imunitetui ir skausmo suvokimui.
Vokietijos universitetuose gelotologija dėstoma kaip medicinos mokslo dalis. Kai kurios medicininio draudimo kasos pacientams siūlo nemokamus bilietus į humoro koncertus, spektaklius arba cirko pasirodymus.
Kas padėjo gelotologijos pagrindus?
Gelotologijos pagrindus padėjo Normanas Kazinsas, Kalifornijos universiteto Medicinos fakulteto profesorius.
Normanas Kazinsas 1976 metais parašė autobiografinę knygą „Ligos anatomija paciento akimis“. Ši knyga laikoma viena iš naujo medicinos mokslo apie juoką pradžių.
Knygoje Normanas Kazinsas aprašė asmeninę ligos patirtį. Jis teigė, kad teigiamos emocijos ir juokas gali padėti organizmui sveikti net sunkios ligos metu.
Profesorius sirgo ankiloziniu spondilitu ir kentė stiprius stuburo skausmus. Gydytojai teigė, kad jo pasveikimo tikimybė yra labai maža.
Normanas Kazinsas išėjo iš ligoninės ir kasdien apie 6 valandas žiūrėjo komedijas. Jis pastebėjo, kad 10 minučių juoko sumažindavo skausmą ir leisdavo lengviau užmigti.
Po juoko seansų jis galėdavo be nuskausminamųjų vaistų išmiegoti apie 2 valandas. Po kelių mėnesių jis grįžo į darbą.
Vėliau Normanas Kazinsas vėl pradėjo jodinėti žirgais, žaisti tenisą ir skambinti pianinu. Jo patirtis paskatino platesnius tyrimus apie emocijų biochemiją ir juoko naudą sveikatai.
Kokia yra juoko sveikatinimo paslaptis?
Juoko sveikatinimo paslaptis yra jo gebėjimas aktyvinti smegenų centrus, mažinti streso hormonų kiekį ir skatinti geros savijautos medžiagų gamybą.
JAV mokslininkai nustatė, kad žmogaus smegenyse yra zonos, susijusios su pozityviu pasaulio suvokimu ir bendra fizine sveikata.
Juokas natūraliai stimuliuoja šiuos centrus. Dėl to jis gali padėti mažinti kortizolio ir adrenalino gamybą.
Juokas taip pat skatina serotonino, dopamino ir endorfinų gamybą. Šios medžiagos siejamos su geresne nuotaika, mažesniu skausmu ir didesniu atsparumu pervargimui.
- Kortizolis yra streso hormonas, kurio kiekį juokas gali mažinti.
- Adrenalinas yra įtampos hormonas, kurio gamybą juokas gali slopinti.
- Serotoninas yra neuromediatorius, susijęs su nuotaikos stabilumu.
- Dopaminas yra neuromediatorius, susijęs su motyvacija ir malonumu.
- Endorfinai yra natūralios organizmo medžiagos, kurios gali mažinti skausmo pojūtį.
Juokas padeda atitolinti blogą nuotaiką ir depresines būsenas. Jis veikia kaip natūralus emocinės pusiausvyros palaikymo mechanizmas.
Vokiečių mokslininkas profesorius Michaelis Titce tyrė juoko įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai, kvėpavimo sistemai ir galvos smegenų veiklai.
Jo eksperimentai patvirtino, kad teigiamos emocijos ir juokas gali pozityviai veikti žmogaus organizmą.
Profesorius Michaelis Titce teigė, kad juokas yra pozityvus stresas organizmui. Toks stresas gali būti gyvybiškai reikalingas, nes jis aktyvina kūną ir palaiko emocinį atsparumą.
Koks yra juoko mechanizmas ir ką jis sako apie žmogaus charakterį?
Juoko mechanizmas yra smegenų, nervų impulsų ir motorikos zonos reakcija į humorą, įtampą arba socialinę situaciją.
JAV neurobiologas Robertas Provine nustatė, kad juoko procesas prasideda nuo humoro analizės kairiojo smegenų pusrutulio žievėje.
Vėliau suaktyvėja priekinė smegenų dalis. Po to analizė užbaigiama dešiniajame smegenų pusrutulyje.
Tuomet elektrinis impulsas perduodamas į už jusles atsakingą smegenų dalį. Šis signalas stimuliuoja motorikos zoną, dėl kurios žmogus pradeda juoktis.
Kokios yra pagrindinės juoko priežastys?
Juoko priežastys yra susijusios su neatitikimu, pranašumu ir palengvėjimu.
- Neatitikimo teorija aiškina juoką tada, kai logika kertasi su realybe.
- Pranašumo teorija aiškina juoką tada, kai žmogus juokiasi iš kito nesėkmės.
- Palengvėjimo teorija aiškina juoką tada, kai po įtampos atsiranda emocinis atsipalaidavimas.
Šios teorijos padeda paaiškinti, kodėl skirtingi žmonės juokiasi skirtingose situacijose. Jos taip pat parodo, kad juokas gali būti emocinė, socialinė ir fiziologinė reakcija.
Ką juokas gali pasakyti apie žmogaus charakterį?
Juokas yra charakterio atspindys, nes juoko garsai gali parodyti žmogaus emocinę būseną, santykį su aplinka ir bendravimo būdą.
Profesionalūs ekspertai pagal juoko klasifikaciją gali apibūdinti tam tikras žmogaus charakterio savybes.
Juoko metu išleidžiami garsai turi skirtingus emocinius atspalvius. Jie gali rodyti nuoširdumą, ironiją, kritiškumą, uždarumą arba distanciją.
- „Cha cha cha“ yra nuoširdus, atviras ir iš širdies kylantis juokas. Jis siejamas su džiaugsmu, harmonija ir geranoriškumu.
- „Chu chu chu“ yra uždaresnis juokas. Jis gali rodyti slaptumą arba išankstinį nusistatymą.
- „Cho cho cho“ yra kritiškas juokas. Jis gali būti siejamas su pašaipa, grasinimu arba dominavimu.
- „Chi chi chi“ yra ironiškas juokas. Jis gali rodyti gudrumą, sarkazmą arba piktavališkumą.
- „Che che che“ yra distanciją palaikantis juokas. Jis gali rodyti atsargumą arba gudruolišką bendravimo manierą.
Kas yra medicininė klounada ir kokia jos reikšmė sveikatai?
Medicininė klounada yra papildomas sveikatinimo metodas, kuriame humoras, žaidimai ir emocinis palaikymas naudojami pacientų savijautai gerinti.
XX a. 8-asis dešimtmetis tapo juoko terapijos plėtros pradžia. Tuo metu Jungtinių Valstijų ir Europos medikai pradėjo kurti juoko centrus.
Buvo steigiami klounų koledžai, leidžiami specializuoti leidiniai ir kuriamos juoko terapijos programos.
Juoko kambariuose sunkiai sergantiems ligoniams buvo rodomos klasikinės komedijos. Taip pat buvo organizuojami komikų ir humoristų pasirodymai.
JAV juoko centruose šiuo metu dirba apie 1000 juoko terapijos specialistų. Į juoko seansus žmonės dažnai ateina kaip į socialinį ir emocinį sveikatinimo užsiėmimą.
Juokas yra užkrečiamas, todėl grupėje juoktis lengviau nei vienam. Su kompanija žmogus gali pradėti juoktis iki 30 kartų greičiau ir patirti stipresnį emocinį įsitraukimą.
Užsienio klinikose šalia gydytojų kartais dirba vadinamoji greitoji klounų pagalba. Šios klounų brigados taiko juoko terapiją kaip papildomą sunkių ligų gydymo metodą.
Medicininė klounada taikoma JAV, Prancūzijos ir Brazilijos ligoninėse. Vakarų Europos ligoninėse klounai daugiau kaip 20 metų dalyvauja pacientų sveikimo procese.
Vokietijoje veikia gydytojų klounų asociacija. Ji padeda sunkiai sergantiems vaikams per juoką, gerą nuotaiką, šypseną ir žaidimus.
Olandijoje kiekviena ligoninė gali turėti savo klouną. Izraelyje medicinos klounas yra oficiali specializacija. Japonijoje gydymui pasitelkiami įvairūs džiuginantys užsiėmimai.
Kam nerekomenduojama ilgai juoktis?
Ilgai juoktis nerekomenduojama žmonėms, kuriems stiprus pilvo, krūtinės arba kvėpavimo sistemos įsitempimas gali pabloginti sveikatos būklę.
Nors juokas dažniausiai naudingas sveikatai, kai kuriais atvejais ilgas ir intensyvus juokas gali būti rizikingas.
Medikai įspėja, kad ilgai juoktis nerekomenduojama po operacijų, nes juoko metu įsitempia pilvo, krūtinės ir diafragmos raumenys.
- Ilgai juoktis nerekomenduojama po chirurginių operacijų.
- Ilgai juoktis nerekomenduojama turint bambos, diafragmos, kirkšnies, stemplės angos, pilvo sienos arba stuburo išvaržą.
- Ilgai juoktis nerekomenduojama sergant akių ligomis, kai gresia tinklainės atšokimas.
- Ilgai juoktis nerekomenduojama sergant tuberkulioze arba pneumonija.
- Ilgai juoktis nerekomenduojama sergant plaučių pneumotoraksu arba emfizema.
- Ilgai juoktis nerekomenduojama tada, kai gresia persileidimas.
Žmonės, turintys šių sveikatos būklių, dėl juoko terapijos turėtų pasitarti su gydytoju. Gydytojo įvertinimas padeda pasirinkti saugų juoko terapijos intensyvumą ir trukmę.
Kodėl juokas vadinamas vidine aerobika?
Juokas vadinamas vidine aerobika, nes jis aktyvina daugelį organizmo sistemų ir sukelia panašų poveikį kaip fizinis aktyvumas.
Baltimorės mokslininkai nustatė, kad juokas teigiamai veikia kraujagyslių sieneles, mažina kraujospūdį ir gali sumažinti cholesterolio plokštelių susidarymo riziką.
Stanfordo universiteto psichologijos profesorius Williamas F. Fry juoką pavadino vidiniu energijos užtaisu. Jo tyrimai parodė, kad juokas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kaip juokas veikia organizmą?
Juokas veikia organizmą kompleksiškai, nes tuo pačiu metu aktyvina nervų, kvėpavimo, kraujotakos ir imuninę sistemas.
- Mažėja streso hormonų – kortizolio, adrenalino ir noradrenalino kiekis.
- Smegenys aktyviau išskiria endorfinus, vadinamus laimės hormonais.
- Mažėja arterinis kraujo spaudimas.
- Gilėja kvėpavimas ir pagerėja organizmo aprūpinimas deguonimi.
- Aktyviau gaminami antikūnai, kovojantys su bakterijomis ir virusais.
Juokas – natūralus vaistas organizmui
Juokas yra natūrali organizmo stiprinimo priemonė, nes jo metu vyksta daugybė fiziologinių ir biocheminių procesų.
Daugelis žmonių susirgę pirmiausia renkasi vaistus, tačiau vis daugiau mokslininkų pabrėžia, kad juokas yra ne mažiau svarbus nei miegas, maistas, vanduo ar fizinis aktyvumas.
Juoko metu aktyviai dirba beveik 80 raumenų grupių. Susitraukia krūtinės, pečių, diafragmos ir pilvo preso raumenys.
Pilvo raumenų veikla masažuoja vidaus organus ir gerina jų funkcijas. Dėl šios priežasties pilvinis juokas laikomas naudingesniu už paviršinį juoką.
Šypsantis ir juokiantis dirba veido raumenys. Į veido audinius priteka daugiau kraujo, todėl gerėja odos aprūpinimas deguonimi ir vyksta natūralus tonizavimas.
Juokas pagerina smegenų aprūpinimą deguonimi. Dėl to gali pagerėti koncentracija, budrumas ir emocinė savijauta.
Kaip juokas veikia kvėpavimo sistemą?
Juokas gerina kvėpavimo funkciją, nes pagilina įkvėpimą ir padidina plaučių ventiliaciją.
Juokiantis oras iš plaučių pašalinamas itin greitai. Tai padeda efektyviau pašalinti anglies dvideginį ir kvėpavimo takuose susikaupusias gleives.
Dujų apykaita organizme gali pagreitėti net 3–4 kartus. Dėl to lengviau atsikosima ir pagerėja kvėpavimo takų būklė.
Pagerėjęs deguonies pasisavinimas prisideda prie geresnio visų audinių ir organų aprūpinimo krauju.
Kaip juokas stiprina imuninę sistemą?
Juokas stiprina imunitetą, nes aktyvina apsauginių organizmo medžiagų gamybą.
Tyrimai rodo, kad juokiantis gali padidėti imunoglobulinų kiekis ir sustiprėti organizmo apsauginės reakcijos.
JAV nacionalinės mokslų akademijos duomenimis, optimistiškai nusiteikusių žmonių imuninė sistema aktyviau gamina apsauginius antikūnus.
Japonijos mokslininkai taip pat nustatė, kad juokas ir teigiamos emocijos gali padėti kovoti su alerginėmis reakcijomis.
Kiek fizinio aktyvumo gali pakeisti juokas?
Juokas gali būti papildoma fizinio aktyvumo forma, nes jo metu pagreitėja širdies darbas ir suaktyvėja medžiagų apykaita.
Mokslininkų vertinimu, viena minutė intensyvaus juoko širdį treniruoja panašiai kaip 15 minučių mankštos arba važiavimo dviračiu.
Per 15 minučių juoko galima sudeginti nuo 18 iki 50 kilokalorijų.
Specialistai rekomenduoja suaugusiems žmonėms kasdien juoktis bent 15 minučių.
Kodėl mūsų visuomenė praranda unikalią juoko dovaną?
Juoko mūsų gyvenime mažėja, nes šiuolaikinė visuomenė susiduria su nuolatiniu stresu, informacijos pertekliumi ir emociniu nuovargiu.
Kasdien žmones veikia socialinis spaudimas, ekonominiai sunkumai, technologijų gausa ir nuolatinis informacijos srautas.
Dėl šių veiksnių daug žmonių pradeda pasaulį vertinti pesimistiškiau. Mažėja pasitenkinimas gyvenimu, stiprėja vienišumo jausmas ir emocinis nuovargis.
Praradus pasitikėjimą aplinka ir visuomene, dažniau atsiranda depresinės nuotaikos, nerimas ir emociniai sutrikimai.
Depresija yra viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų. Ji taip pat didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Dėl šių priežasčių juokas tampa ne tik malonia emocija, bet ir svarbia psichologinės sveikatos palaikymo priemone.
Ilgalaikės įtampos rezultatas – streso hormonų perteklius
Ilgalaikė įtampa sukelia streso hormonų perteklių, kuris neigiamai veikia visą organizmą.
Patiriant stresą, baimę, pyktį ar nuolatinę skubą organizmas pradeda gaminti daugiau kortizolio, adrenalino ir noradrenalino.
Šie hormonai siaurina kraujagysles, didina kraujospūdį ir spartina širdies ritmą.
Trumpalaikėje situacijoje tokia reakcija padeda organizmui pasirengti veikti. Tačiau ilgalaikis stresas tampa žalingas.
Nuolatinis streso hormonų perteklius sekina centrinę nervų sistemą, silpnina širdies veiklą ir blogina bendrą savijautą.
Dėl ilgalaikės įtampos gali atsirasti dusulys, virškinimo sutrikimai, galūnių tirpimas, panikos priepuoliai, nerimas ir miego problemos.
Neigiamos emocijos dažnai kaupiasi organizme ir pasireiškia įvairiais raumenų spazmais bei emociniais blokais.
Juoko terapija gali padėti sumažinti emocinę įtampą, atpalaiduoti kūną ir susigrąžinti pozityvesnę emocinę būseną.
Humoras padeda lengviau įveikti stresą, sumažina perdegimo riziką ir leidžia greičiau atsigauti po sunkių emocinių išgyvenimų.
Nuoširdus juokas prieš miegą atpalaiduoja organizmą, padeda greičiau užmigti ir prisideda prie kokybiškesnio poilsio.
Kokia yra juoko socialinė reikšmė?
Juoko socialinė reikšmė yra jo gebėjimas stiprinti ryšį, mažinti įtampą ir kurti saugesnę bendravimo aplinką.
Geras humoro jausmas ir nuoširdus juokas yra naudingi emocinei, fizinei ir socialinei sveikatai.
Juokas padeda kurti saugumą, pasitikėjimą ir stipresnį žmogišką ryšį.
Sertifikuoti juoko jogos treneriai teigia, kad juokas gali būti veiksminga motyvavimo priemonė.
Juokas padeda emociškai formuoti bendruomenę, nes suartina žmones ir mažina atstumą tarp jų.
Kolektyve juokas gali mažinti stresą, įtampą ir bendravimo barjerus.
Dėl geresnės emocinės atmosferos gali didėti kūrybiškumas, produktyvumas, darbingumas ir mikroklimato kokybė.
Juokas dažniausiai skamba tokiose grupėse, kurių nariai gerai sutaria, jaučiasi laisvai ir bendrauja pagarbiai.
Tokiose grupėse yra mažiau patyčių, pašaipų, įtampos ir streso.
Kada juoko terapija gali padėti po streso?
Juoko terapija gali padėti tada, kai žmogus patiria stiprų stresą, netektį arba psichologinę traumą.
- Juoko terapija gali padėti po stichinių nelaimių.
- Juoko terapija gali padėti po katastrofų.
- Juoko terapija gali padėti netekus giminių arba artimųjų.
- Juoko terapija gali padėti seksualinės prievartos atvejais.
Juokas gali palaikyti imuninę sistemą ir padėti žmogui greičiau atsigauti po sunkios emocinės patirties.
Moksliškai įrodyta, kad juokas gali mažinti cukraus kiekį kraujyje.
Imuninė sistema, reaguodama į juoką, gali padidinti T limfocitų kiekį.
Juoko metu mažėja streso hormonų, įskaitant kortizolį ir adrenaliną.
Juokas padeda raumenims atsipalaiduoti, todėl gali sumažėti spazmai ir kūno įtampa.
Juokas yra natūralus išgyvenimo mechanizmas, turintis sveikatinantį poveikį žmogaus organizmui.
Kodėl dažniau reikėtų išlaisvinti spontanišką prigimtinį juoką?
Spontaniškas prigimtinis juokas yra svarbus, nes jis padeda kūnui atsipalaiduoti, protui keisti požiūrį ir emocijoms išsikrauti.
Pasak Darvino, juokas yra įtemptų raumenų energijos iškrova.
Dešimt minučių juoko gali sumažinti raumenų įtampą. Po tokio juoko raumenys gali likti atsipalaidavę apie 45 minutes.
Pozityvus požiūris gali būti svarbus pagalbininkas sudėtingose gyvenimo situacijose.
Žmogus, kuris geba pasijuokti iš savęs, dažniau pamato problemą kitu kampu.
Toks požiūris padeda nenuleisti rankų ir sunkumus vertinti kaip galimybę išmokti naujų dalykų.
Kiekvienas žmogus gali juoktis, todėl nebūtina laukti, kol kas nors pralinksmins.
Spontanišką juoką verta išlaisvinti dėl geresnės nuotaikos, stipresnės psichologinės savijautos ir geresnės sveikatos.
Kaip susikurti galimybes pasijuokti?
Galimybes pasijuokti galima susikurti sąmoningai, pasirenkant linksmesnę aplinką, pozityvius žmones ir džiaugsmą teikiančias veiklas.
Kartais gyvenime būna situacijų, iš kurių juoktis nesinori.
Tokiais atvejais svarbu mokytis valdyti emocijas, atlaikyti socialinį spaudimą ir pakeisti požiūrį į stresą.
Šypsena ir nuoširdus juokas yra paprasta priemonė, kuri nieko nekainuoja ir visada gali būti šalia.
JAV šypsena ir juokas jau seniai laikomi viena iš sveiko gyvenimo būdo dalių.
- Rinkitės linksmus kino filmus, komedijas ir kultūrinius renginius.
- Skaitykite pozityvią spaudą, linksmas knygas ir nuotaikingas istorijas.
- Daugiau laiko praleiskite su pozityviais ir šmaikščiais žmonėmis.
- Dūkite su vaikais ir daugiau laiko praleiskite su augintiniais.
- Fiksuokite linksmus atsitikimus, istorijas ir anekdotus.
- Venkite apkalbų, pavydo ir perteklinio buities sureikšminimo.
Harmonija su gamta, artimaisiais ir kasdienėmis veiklomis gali pagerinti savijautą.
Juokas gali padėti sumažinti įvairių sveikatos sutrikimų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Šio unikalaus vaisto negalima nusipirkti vaistinėje, tačiau jį galima naudoti kasdien sau ir aplinkiniams.
Iškilių žmonių mintys apie juoką
Iškilių žmonių mintys apie juoką rodo, kad juokas nuo senų laikų buvo siejamas su sveikata, išmintimi ir emocine pusiausvyra.
- Imanuelis Kantas teigė, kad juokas suteikia sveikatos pojūtį, aktyvina gyvybinius procesus ir stiprina kūno bei sielos harmoniją.
- Aristotelis teigė, kad juokas nuima įtampą.
- Konfucijus teigė, kad skųstis dėl nemalonumų reiškia padvigubinti blogį, o juoktis iš jų reiškia blogį sunaikinti.
- Viljamas Šekspyras teigė, kad linksma širdis gyvena ilgiau.
- Zigmundas Froidas juoką vadino veiksmingu vaistu.
- Eduardas Šulcas teigė, kad juokas yra naudingas, todėl verta nusijuokti.
- Vilhelmas Paabė teigė, kad humoras yra gelbėjimosi ratas ant gyvenimo bangų.
- V. A. Suchomlinskis teigė, kad sugebėjimas teisingai juoktis yra kolektyvo ir asmenybės moralinės sveikatos rodiklis.
- Dalai Lama teigė, kad negatyvios mintys nepadeda ieškoti sprendimų ir griauna dvasios ramybę.
Dalai Lama taip pat pabrėžė tikrų šypsenų svarbą. Jo mintis rodo, kad šypsenoms atsirasti reikalingas sąmoningai kuriamas vidinis ir socialinis pagrindas.
