KODĖL IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKAI DAŽNAI SERGA IR KAIP JIEMS PADĖTI BŪTI SVEIKIEMS
Pastebėta, kad vaikai, augantys namuose rečiau serga, jei tėvai sveiki, nėra kolektyvą lankančių brolių, seserų. Bet šiais laikais tėvams reikia dirbti, seneliai taip pat dar darbingo amžiaus, todėl vaikučiai pradeda lankyti lopšelius, darželius ir stebėtinai dažnai serga įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis. Manoma, kad kolektyvus lankantys vaikučiai įprastai per metus suserga iki 10-14 kartų, nes tarpusavyje infekciją ,,pasidalina“, jei būna su tėvais ir kultūriniuose renginiuose, prekybos centruose, visur, kur yra daug žmonių. Tėvai turi problemų dėl darbingumo, jiems būna stresas dėl mažylio ligos, kyla daug nepatogumų.
Kas lemia tokį dažną sergamumą? Yra daug faktorių, kurie svarbūs vaiko dažnam sergamumui.
Tai anatominės ypatybės: siauras nosies kanalas, kuris tankiai vaskuliarizuotas, greit paburksta gleivinė ir mažiau sušildomas įkvėptas oras, horizontalus , trumpas ir platus Eustachijaus vamzdis, todėl greit infekuojasi ir vystosi ausų uždegimas, siauros gerklos, kurių gleivinė uždegimo metu greit paburksta ir vystosi stenozė. Limfinis nosies audinys linkęs hipertrofuotis, vystosi adenoiditas, sutrinka vidurinės ausies ventiliacija ir galimi uždegimai. Siauri bronchai, jų gleivinė su daug kraujagyslių, todėl uždegimo metu vystosi obstrukcija. Vaikai turi polinkį alergijai, tada greitesnis kvėpavimo organų gleivinės paburkimas, dažnos obstrukcijos.
Dažną sergamumą lemia ir nebrandi vaiko imuninė sistema, kai taip reikalingi imunoglobulinai pradeda gamintis tik apie penktus gyvenimo metus. Iki 3 mėn. amžiaus vaikas yra apsaugotas, nes mama ,,dovanoja“ per placentą ir su savo pienu vaikui apsaugą. Po to jie pradedami skiepyti nuo daugelio ligų ir įgauna pasyvų imunitetą nuo jų. Ypač tai aktualu, jei planuojama vaiką leisti į kolektyvą. Kuo mažesnis vaikas, iki 3 metų, patenka į kolektyvą, tuo dažniau serga, taip anksčiau stimuliuojama imuninė sistema, vėliau jis retai serga, nes susiformuoja higieniniai įgūdžiai, poilsio ir miego režimas, atsiranda gebėjimas atsiskirti nuo mamos, brandinama asmenybė, sustiprėja ir pats atsparumas. Po persirgtos virusinės kvėpavimo takų infekcijos trumpalaikis imunitetas susidaro tik 3-6-12 mėnesiams, po to vėl vaikas gali sirgti ta pačia liga.
Svarbios ir socialinės bei buitinės vaiko sąlygos, kai namuose vėsu, drėgnos patalpos , kur veisiasi grybelis, naudojama daug buitinių cheminių priemonių švarai palaikyti. Aktualus ir tėvų rūkymas patalpose, kur būna vaikas, nes išprovokuoja vaikui dažnus obstrukcinius bronchitus.
Neretai, tėvai per šiltai, ar netinkamai rengia vaikus, o šie, daug judėdami, greit sušyla, prakaituoja ir po to perkaista ar peršąla orui pasikeitus.
Aktualus ir sveikas dienos režimas, pakankamas miegas smegenų vystymuisi ir įvairių stresų nugalėjimui.
O ir racionali pilnavertė mityba sąlygoja pakankamo imuniteto palaikymą.
Kurį vaiką reikia nuodugniai ištirti ir siųsti specialistų konsultacijoms, jei jis dažnai serga?
Specialisto konsultacijos reikia, jei vaikas serga dažnai po tik ką persirgtos pneumonijos, įtariant gastroezofaginį refliuksą, kartojantis tonzilitams, ausų uždegimams, obstrukciniams bronchitams su šeimyniniu polinkiu alergijai, užsitęsus pūlingoms slogoms, knarkimui naktį.
Įprastai vaikui ūmiai susirgus peršalimo liga tėvai neturi panikuoti, o stebėti jo būklę, pamatuoti temperatūrą, įvertinti gerklės paraudimą, sekti vaiko elgseną, dėl galimovangumo, duoti skysčių, jei kyla temperatūra- antipiretikų ir ne tuojau pat, o po kelių parų, ligai pasireiškus su visais simptomais, kreiptis į gydytoją įvertinti būklę, atlikti tyrimus, skirti gydymą.
Net jei vaikas per metus serga iki 15 kartų virusinėmis ligomis, antibiotikų nereikia, nes virusų jie neveikia, o 80% ūmių kvėpavimo takų ligų sukelia virusai. Pasveikstama po 7-14 dienų. Tik, persirgus kokliušu, bronchiolitu, mikoplazmine infekcija išlieka kosulys iki 2-6 mėnesių, tada po specifinio gydymo reikia ilgesnį laiką vartoti atsikosėjimą gerinančius vaistus.
Vaikui padėti būti sveikam reikia higieninių įgūdžių formavimo plaunant rankas po tualeto ar žaidimų, grįžus iš lauko, sveiko maisto, kuriame būtų reikalingų vitaminų, mikroelementų, gryno oro vėdinant patalpas, racionalaus režimo: derinant miegą ir poilsį ir streso mažinimo šeimoje ir santykiuose su artimaisiais bei grūdinimo, kai vaikas sveikas.
Mažo vaiko grūdinimo esmė - po truputį, bet reguliariai, atliekant trumpai ir greitai, po to suteikiant komfortišką temperatūrą, po procedūros duodant šiltų gėrimų.
Grūdinimas- tai organizmo pratinimas reaguoti į fizinį krūvį ir šaltį. Pradėjus grūdinti šiltuoju metų laiku, rezultatai geresni, nei grūdinant bet kuriuo metu. Galima kūdikį grūdinti net nuo 2-3 mėnesių amžiaus, kai kambario temperatūra būna nuo 22oC, 4-6 mėnesių amžiaus- 21oC, antrame pusmetyje- 18-20oC. Taikomos oro vonios išrengiant nuogai vaikutį, nes taip į organizmą patenka daugiau deguonies, reikalingo vystytis jo centrinei nervų sistemai, taikant masažą, mankštą prieš maitinimą. Kasdien turi būti einama su kūdikiu į lauką taisyklingai jį aprengiant, bet ne apmuturiuojant kuo šilčiau. Vaikams iki 3 metų kambario oro temperatūrą palaipsniui galima sumažinti iki 15-16 laipsnių, o 4-7 metų vaikams- net iki 12-13 laipsnių kartu taikant mankštą bet kuriuo metu: dieną ar vakare ir aprengiant tik apatinėmis kelnaitėmis, užmaunant medvilnines kojines, šlepetes namuose , muzikos fone.
Grūdinimas aptrynimais: po mėnesį pripratus prie oro vonių ir masažo bei mankštos galima pradėti aptrynimus net nuo 3 mėnesių amžiaus. Su pirštine ar suvilgyto audinio gabaliuku triname nuo pirštukų link pečių ir nuo pėdučių link klubų. Po to aptriname krūtinę, pilvuką, nugarą. Greit nusausiname suvilgytas vietas aptrinant sausu rankšluosčiu. Procedūra taikoma 2-4 minutes naudojant 37oC vandenį, kas 3-4 dienas mažinant po 1 laipsnį iki 26-28oC. Jei vaikui patiks, jis apsipras, galima bus pradėti ir apipylimus vandeniu nuo 36oC iki 24oC nuosekliai mažinant. 3-4 metų vaikui pradinė temperatūra-32oC, 5-6 metų- 30oC, 6-7 metų-28oC. Pamažu temperatūrą mažinant vyresnius vaikus galima aptrinti 22-20oC vandeniu esant kambario temperatūrai 20oC.
Kojų vonelės tinka grūdinimui, kai vaikas pripras prie aptrynimų. Jau 1 metų sulaukusį vaikutį pasodinus galima nuo keliukų kelis kartus apipilti 30oC vandeniu. Vandens temperatūrą kas 4-5 dienas mažinkite iki 20oC. Jei vaikui jau 2 metukai, temperatūrą galite mažinti iki 17-18oC. Procedūra atliekama tik 15 sekundžių, vėliau gali būti tęsiama iki 30-40 sekundžių esant patalpos temperatūrai 19-21oC. Po procedūros kojas apšluostomos trinant iki paraudimo, šiltai apaunant.
Kontrastinės kojų vonelės dar labiau tinka grūdinimui. Į vieną dubenį įpilamas 37-38oC vanduo, o į kitą- 3-4 laipsniais vėsesnis vanduo. Vanduo turi apsemti vaiko blauzdų vidurį. Pradžioje vaikas įlipa į šiltesnį vandenį 1-2 min., tada trumpam (5-15 sek.) įlipa į vėsesnį vandenį. Taip atliekama 1 savaitę, kol vaikas pripras. Po to vėsesnis vanduo kas 5-7 dienas mažinamas 1 laipsniu iki 18-20oC. Po šios procedūros kojytės nušluostomos trinant iki paraudusios odos ir šiltai apaunamos. Tokią procedūrą geriau atlikti po dienos miego ar 17-19 valandomis, kai vaikas yra aktyvus ir jo kojytės yra šiltos.
Vaiko apipylimai atliekami nuo 11-12 mėnesių amžiaus 36oC vandeniu nuo 30 sekundžių iki 2-3 minučių kas 3-5 dienas mažinant vandens temperatūrą iki 28oC. Jei vaikas 1-3 metų: nuo 34oC mažinant iki 24-25oC, 4-7 metų: nuo 33oC iki 24-22oC. Reikia stebėti vaiko odą procedūros metu: jei pradžioje pablykšta ir greit nerausta, būtina vaiką aptrinti. Vandens temperatūrą reikia mažinti pagal odos reakciją, ilgiau neraustant- mažinti kas 7 dienas po 1 laipsnį. Būtina stebėti, ar vaikas neirzlus, jam nepatinka, šią procedūrą atidėkite. Jei toleruoja, nuo 2 metų galima naudoti kontrastinį dušą.
Pradedamas grūdinimas visada nuo paprastų dalykų- vaiko kojų ir rankų grūdinimo, nes jie turi daugiausia receptorių. Kai yra galimybė, leiskite vaikui basomis bėgioti po šlapią žolę rodykite pavyzdį ir kartu patirkite begalinį malonumą. Vasaros metu leiskite vaikui pabraidyti ežere ar jūroje su saiku, kol jis nedreba.
Kitas etapas- gerklės grūdinimas. Pradžioje vaikui duokite gerti kambario temperatūros vandenį, vėliau- šaltą, iš čiaupo. Po to galima duoti palaižyti ištirpusių ledų, vėliau – ledų porciją. Net skaudant gerklei galima vaikui duoti pačiulpti ledo gabalėlį- šaltis sumažins skausmą.
Šios procedūros pradedamos nuosekliai, viena po kitos. Grūdinimas visada atliekamas tuo pačiu metu, būtina stebėti, kaip vaikas reaguoja, negalima prievarta. Po ligos ar pertraukos grūdinimas pradedamas nuo pradinio taško, nes įgytas organizmo atsparumas išnyksta per 2-3 mėnesius. Pradėjus grūdinti vasarą toliau tęsti grūdinimą ir rudenį bei žiemą. Tik rutininiai dalykai tampa įpročiu. Grūdinimas vaikui taps toks įprastas, kaip ir išsivalyti dantukus.
Saulutėje odoje gaminasi vitaminas D, bet būti kūdikiui kaitrioje saulėje nepatartina dėl greito odos nudegimo. Rekomenduojama 1 metų amžiuje vaikui pabūti tik 5 minutes. Esant oro temperatūrai 19oCgalima taikyti trumpam oro vonias kasdien ilginant procedūrą 3-5 min. iki pusvalandžio, valandos leidžiant jam žaisti, judėti, stebint jo reakciją į oro pasikeitimus. Išsklaidytoje saulės šviesoje geriausia būti 10-12 ar 16-17 valandomis, kai saulė nėra per kaitri.
Zita Maniušienė Zarasų PSPC vaikų ligų gydytoja